Naujienos

Pakalbėkime apie kalbančias galvas, kurias dėl geresnės garsinės išraiškos šiame tekste dažniau vadinsiu talking heads, - apie kino ar teatro kūrinius, kuriuose nieko nevyksta, nesikeičia aplinka, nesirutulioja fizinis veiksmas, tik žmonės, užsidarę vienoje erdvėje, kalba. Ilgai kalba, paprastai vienai galvai tenka po didelį monologą, tame monologe sutelpa pusė tos galvos gyvenimo. Labai retai tokių kalbančių galvų užtenka pilnam įspūdžiui sukurti - mat kalbėti jos turi taip, kad nepasigestum kitų išraiškos priemonių. Vadinasi, reikia labai geros dramaturgijos, kuri pati gyventų visavertį vidinį gyvenimą, nepaisant fakto, kad iš esmės tai - tik žodžiai. Puikus tokio kino pavyzdys - Sidney'aus Lumeto „12 piktų vyrų“ ir vėlesnė Nikitos Michalkovo „12“ versija. Iš įsimintinų pavykusių teatro kūrinių paminėčiau vieną - graikų „Blitz Theatre Group“ spektaklį „Late night“ (pristatytą Klaipėdoje, tarptautiniame teatro festivalyje „TheATRIUM“, 2019) .

Daugiau skaitykite čia