Naujienos

Savanorystė – tai galimybė mokytis, tobulėti bei realizuoti savo gebėjimus mėgstamoje srityje. Juozo Miltinio dramos teatras puoselėja savanorystės tradiciją ir suteikia galimybę teatrą mylintiems žmonėms prisijungti prie teatro komandos. Kviečiame skaityti savanorės Agnės interviu, kuriame ji dalinasi patirtimi ir teatro džiaugsmais.

– Kiek laiko savanoriauji Juozo Miltinio dramos teatre?

– Teatre leidžiu laiką nuo pat mažų dienų. O kada tapau savanore...Tiksliai ir pasakyti negalėčiau, reikėtų klausti savanorių kuratorės. Manyčiau, apie 5–6 metus.

– Kas tave paskatino tapti savanore teatre?

– Oi, čia jokios ypatingos istorijos nėra. Devintoje (berods) klasėje istorijos mokytoja tiems, kam trūksta socialinių valandų, pasiūlė savanoriauti teatre. Tiesa, man jų niekada netrūko. Į teatrą atėjau savo noru, mane jis be galo domino. Nuo pat pirmų kartų teatre supratau, kad čia pasiliksiu ilgam.

– Kokios priežastys nulėmė, kad Juozo Miltinio dramos teatre savanoriauji jau daugelį metų?

– Atsimenu, į teatrą atėjau su keturiomis savo bendraklasėmis. Po pirmųjų spektaklių mūsų gretos išretėjo, kol galiausiai likau aš viena. Teatras mane įtraukė savo galia, paslaptimi, kasdienybės nebuvimu. Savanoriaudama subrendau ir pakeičiau savo mąstymą. Esu be galo laiminga, kad savo asmenybę galėjau formuoti būtent čia, apsupta pjesių, režisierių, scenos darbuotojų. Ši patirtis manyje paliko gilų įspaudą. Ilgą laiką savanoriauju teatre, nes čia visada jaučiausi kaip namuose. Neretai po pamokų važiuodavau į teatrą nežinodama kaip grįšiu atgal (gyvenau priemestyje, autobusai beveik nevažinėjo), bet man tai buvo maža smulkmena. Žiūrėdavau spektaklius ,,n-tąjį“ kartą, tačiau kiekvieną sykį atrasdavau kažką naujo. Atsimenu, sulaukdavau klausiančių bendraamžių žvilgsnių, kai pasakydavau, jog šeštadienio vakarą praleisiu teatre, o ne pas juos vakarėlyje. Bet taip jau buvo. Teatre egzistuoja kažkokia nenusakoma magija, kuri tave įtraukia arba ne. Mane įtraukė.

– Dėl ko vertini svanorystę? Kas tau Juozo Miltinio dramos teatre patinka labiausiai?

– Savanoriaujant man labiausia patinka, kad jaučiuosi pilnaverte teatro dalimi. Man tai labai svarbu. Gera bent šiek tiek prisidėti prie to, kas ilgą laiką atrodė tolima ir nepasiekiama. Labai smagu bendrauti su aktoriais, režisieriais, įgauti jų pasitikėjimą. Taip pat man labai savarbios draugystės ir pažintys. Žmonėms, su kuriais susipažinau teatre, padėjo tolimesniuose gyvenimo žingsniuose, už tai esu labai dėkinga. Komanda visada pasiruošusi padėti ir atrašyti nors ir vidury nakties. Gera, gera, labai gera turėti tokius žmones šalia.

– Per tuos kelis savanorystės metus, jau turbūt pastebėjai, ko trūksta savanoriaujant teatre?

– Laiko! Man teatre visada trūko laiko, tik ateini į jį, o jau reikia išeiti. Atrodo galėčiau kiaurą parą čia būti. Mokslo metų eigoje, ėjimas į teatrą tampa tokiu savaime suprantamu ir įprastu dalyku, kad tik vasarą – kai viskas sustoję, suprantu, kaip stipriai man trūksta teatro. Ir trūks vis labiau.

– Ar rekomenduotum savanoriauti teatre kitiems? Kodėl?

– Žinoma, rekomenduočiau. Bet nenoriu visų ranginti: ,,Ei davai, eikit į teatrą, ten jums bus labai smagu“, nes žinau, kad lygiai taip, kaip mes atsirenkame sau mėgstamas veiklas, teatras atsirenka žmones. Atsiras savanorių, kurie skaitydami šiuos mano atsakymus apie savanorystę Juozo Miltinio dramos teatre negalės pasakyti nieko panašaus. Ir tai normalu. Nereikia stengtis jiems įpiršti teatro.

– Ką asmeniui suteikia savanorystė?

– Atsakomybę, šaltą ir greitą mąstymą. Taip pat jau ankščiau mano išvardytus dalykus: draugus, naujas veiklas, bendravimą ir t. t. Bet būtent mano atveju – gyvenimo spalvas.

– Ar be Juozo Miltinio dramos teatro savanoriauji dar kur nors?

– Savanoriauju dar keliuose teatruose Vilniuje: Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre, Valstybiniame Jaunimo teatre, Oskaro Koršunovo teatre. Vasarą savanoriauju stovykloje. Tačiau vis vien labiausiai mane žavi ir veža TEATRAS.

Tapk Juozo Miltinio dramos teatro savanoriu ir tu! Daugiau apie savanorystę čia.

Registruokis į pirmajį savanorių susitikimą ir atvyk į teatrą jau rugsėjo 7 d. 18 val. Registracija čia.

Nuotraukų autorius Arvydas Gudas.