PRIEŠINIMOSI MELANCHOLIJA

PRIEŠINIMOSI MELANCHOLIJA

Pagal László Krasznahorkai romaną

 

Režisierius, inscenizacijos autorius – Adomas Juška

Scenografė – Lauryna Liepaitė

Kostiumų dailininkė – Sandra Straukaitė

Kompozitorius – Vygintas Kisevičius

Šviesų dailininkas – Eugenijus Sabaliauskas

Vaizdo projekcijų autorius – Eitvydas Doškus

Iš vengrų kalbos vertė Vitas Agurkis

Režisieriaus asistentas – Vaidas Jaruševičius

Vaidina:

Derdis Estera – Albinas Kėleris
Tiundė Esternė – Aušra Pukelytė
Janošas Valuška – Donatas Želvys
Jožefnė Pflaumnė – Eleonora Koriznaitė
Gyula – Julius Tamošiūnas
Sándor – Rokas Pijus Misiūnas
Márton – Mantas Pauliukonis
József – Joris Zaliauskas
Dorina – Urtė Povilauskaitė
Katalin – Kamilė Galkutė
Lajos – Laimutis Sėdžius
Dezső – Dainius Jankauskas
Mihály – Mindaugas Ancevičius

Trūnėsių darbininkai: Saulėtekis Tomas Indrulionis, Linas Kirchovas, Andrius Kolpakovas, Stasys Lileika, Virgilijus Paštukas, Mažvydas Pauliukas, Matas Timinskas, Darius Vaičekonis


Premjera – 2025 m. vasario 26 d.

Didžioji salė

Spektaklyje rūkoma, naudojamos blyksinčios šviesos

Iš žemės gniuždančios sausumos tuojau galėsime išplaukti į „bekraštį dangaus okeaną“.

Lapkričio pabaiga, penkiolika laipsnių šalčio, o sniego vis nėra. Į mažą Vengrijos miestelį atvažiuoja cirkas, kurio vienintelis eksponatas – miręs banginis. Sklinda gandai, kad paskui šį cirką sekioja šimtinė minia, nusiaubianti kiekvieną gyvenvietę, kurioje pasirodo trupė, tad miestą užvaldo įtampa ir katastrofos laukimas. Išsigandę gyventojai kabinasi į paskutines jiems likusias tvarkos apraiškas: buityje, muzikoje, kosmose.

László Krasznahorkai (g. 1954 m.) – garsus vengrų rašytojas, žinomas dėl tankaus, poetinio stiliaus ir apokaliptinių temų. Savo kūryboje autorius dažnai nagrinėja žmogaus atsparumą ir visuotinės tvarkos griūtį, meistriškai derindamas egzistencinį nerimą su juodu humoru.

Romane „Priešinimosi melancholija“ sekame kelių personažų likimus: Valuška, miestelio „idiotas“, kuriam rūpi tik kosminių kūnų judėjimas, tyros sielos keistuolis, negebantis apsisaugoti nuo artėjančios grėsmės; Estera, nuo pasaulio užsidaręs ir iš lovos nesikeliantis muzikos profesorius, mizantropas, besidomintis tik senosiomis instrumentų derinimo sistemomis; jo žmona, Esternė, prisidengdama „moraliniu perginklavimu“ ir „švarinimu“ siekianti prasimušti į valdžią; ir Pflaumnė, savo butą pavertusi kambarinių augalų džiunglėmis, kuri užsirakinusi laukia, kol apokalipsė praeis jos nepalietus.

Pasak režisieriaus Adomo Juškos, jį domina, kaip žmonės reaguoja į nusistovėjusios santvarkos žlugimą. Kaip gyventi šalia jėgas viršijančios grėsmės? Ar gali žmogus kurti savo vidinę, asmeninę tvarką ir ar tai turi prasmę visuotinio chaoso apsuptyje?


Copyright © László Krasznahorkai 1989

Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.